Daug yra ką pasakoti, ir nežinia nuo ko pradėti. Gal būt vertėtų pradėti nuo to, kad atostogos visad smagu, nes nereikia dirbti, atostogos visad smagu, nes gali išsimiegoti. Atostogas smagu prisiminti iš nuotraukų, nes prisiminimai grįžta dar spalvingesni nei buvo tikrovė.
Buvome mes Turkijoj. Buvau ten ir aš "skystą" alų gėriau per barzdą varvėjo, visi pavydėjo.
Iš tikrųjų Turkija graži savo gamta ir šiluma. Klimatas ir kalnai ten nuostabūs, ko negalėčiau pasakyti apie žmones, jų buitį bei svetingumą.
Pamiršau keleivius: Gustas ir Smiltė (pagrindiniai keleiviai, be kurių vakarėliai ir šventės nevyktų sklandžiai :-), močiutė Marytė, Rimantas, na ir aš, kuri objektyviai vertinti kelionės jau negalinti, nes visos teisės ją nupasakoti patikėtos tik man. Jeigu tiesa bus iškreipta, prašom kreiptis į mano advokatą, poną Ogį!
Kai mus pasitiko Turkija, nustebome skurdžia aplinka, pilkumu (blogaja prasme), palmėmis, ryškia saule ir šiluma (gerąja žinoma)... Deja niūrių vietovių nuotraukų nedarėme, taigi parodome tai kas buvo gražu:
Dabar tikriausiai kils klausimas, ar tai viešbutis, kuriame mes gyvenome??? Skubu atsakyti. O taip, tai šitas viešbutis buvo visai šalia to, kuriame mes buvome apsistoję. Argi jis nenuostabus, 5 žvaigždučių...
Tokių "supermarketų" Turkijoje labai daug. Tik jų dydis nelabai primena mūsų supermarketus. Ten galėdavo vienu metu apsipirkinėti daugiausiai 3 žmonės, nes daugiau ten tiesiog netilpdavo. Bet menkniekių po 5 lyras (apytik. 7,5 Lt) galima buvo prisipirkti.
Kitą diena po kelionės... Mes išvykome pasižvalgyti po Marmario miestelio įžymybes. Salytė, kurią matote už šių vyrukų nugaros panaši į sraigę. O kalva ant kurios jie sėdi turi savąją istoriją. Ant jos užlipus reikia sugalvoti norą ir jis būtinai iššsipidys. Nežinau ar visi sugalvojo, nes negalima sakyti. Bet aš tai tikrai. Noras negali būti savanaudiškas, todėl galite numanyti kokį norą sugalvojau aš... ;)
Budamos apačioje močiutė Marytė su Smilte išdykavo. Smiltė visaip maivėsi ir krypavo. :))
Marmario miestelis nuo kalno...
Kadangi grįžtant labai pliaupė lietus - vaikai greitai užmigo pailsėti.
Kita diena buvo pasakiškai graži ir šilta. Paskyrėme ją jūrai. Ir miestui. Išsirinkome dvi keliones (apie jas vėliau) ir nusipirkom pirmųjų lauktuvių :))
Vanduo iš tiesų labai šiltas, ir labai sūrus. Toks sūrus, kad grįžus į Lietuvą, nupylus vandenį per plaukus pavyko viena stiklainį agurkėlių užraugti... :-) Juokauju... Vaikams taip patiko maudynės, sunku buvo iš vandens ištraukti.
Kol Gustas linksminasi, Smiltė ramiai sau miega. Panelė - miegalė nepraleisdavo progos nusnūsti kelyje. Be vežimėlio iš viešbučio nei žingsnio!
Ekstremalioji kelionė su džipais. Kelionėje dalyvavo apie 100 žmonių. Mes vieninteliai lietuviai buvome toje kompanijoje. Organizatoriai buvo be galo šmaikštūs ir linksmi. Važiavome kalnuotom ir dumblinom vetovėm, žaidėme vandens mūšį iš važiuojančių džipų, bei labai daug kartų juose (džipuose) išsimaudėme!!!
Iš pradžių Gustas buvo piktas, kad šaudantis iš vandens šautuvų jis vis sušlampa. Pyko ant visų, barėsi ant tų kurie į jį šaudo. Jis buvo nelaimingas, kad jo marškinėliai sušlapo. Viena anglų pora pasiūlė jam juos nusivilkti. Taip padarius - vaikas įgavo naujų jėgų ir visus apšaudė su vandeniu. Vandens gavome važiuojančioj mašinoje iš vandens šautuvų (nes prasilenkdami džipai "apsišaudydavo"), iš vandens (5 L) taplyklų, bei organizatoriai buvo užsake keletoje plovyklų mus "nuprausti" su šlanga (aišku mes to nežinojome).
Smagu, kad diena buvo karšta (apie 36 laipsniai šilumos) tad ir nesušalom labai.
Pamatėm nuostabių kraštovaizdžių, pasivaikščiojom "vandeniu"... Tai smėlio juosta jūroje, kuri driekiasi nuo vieno įlankos kranto iki kito. Šios juostos abejose pusėse plaukioja laivai. Keistas reginys! Anot istorijos (gal tiksliau legendos) ši juosta buvo supilta vienos princesės garbei, kurios širdies siekė vienas iš turtingųjų, pildant jos nora vandeniu pereiti į kitą krantą.
Štai kokia didelė buvo mūsų kompanija!
*****
Turėjome dar vieną šaunią dienelę kruiziniam laive. Visą dieną plaukiojome ir gėrėjomės Egėjo jūra, saule ir salų, kurias aplankėme grožiu. Aplankėme net 9 salas, jų visų pavadinimų neatsimenu. Tik keleto...
Šios dvi gražios "salos" buvo laivo puošmena. Smiltė nudžiugino visą įgulą savo šmaikštumu. Kai atsikėlėm ryte ir susiruošėm į šią kelionę, papusryčiavę išėjome prie viešbučio laukti autobuso, kuris ilgokai vėlavo. Stoviniavom prie viešbučio gal pusvalandį ir vaikams atsibodo. Jie pradėjo zysti, kad eitumėm ką nors veikti. O kai pasirodė autobusas, Smiltė lipdama į jį pradėjo šaukti "Valiooooo". Vienas iš organizatorių paklausė, ar tai ji džiaugiasi būsima kelione. Aš atsakiau, kad ji džiaugiasi, kad po ilgo laukimo autobusas pagaliau atvyko mūsų paimti. :)) Vėliau šią istoriją girdėjom papasakojo įgulai.
Šioje nuotraukoje vaikų pamįgta sala - Ožiukų sala. Kodėl? Todėl, kad joje buvo daug ožiukų. Saloje matote ir 15 a. vienuolyną, kuris jau seniai nebeveikia. Saloje yra medis - stebuklingas. Jis apraizgytas įvairiausiai medžiagos gabalėliais, skarelėm (kurias turistai iš mūsų laivo sugalvojo nusirišti ir pasiimti kaip suvenyrą:)), kitokių tekstūrų "audiniais" (kaip pvz. tualetinio popieriaus, vienkartinėm nosinaitėm). Keistai atrodantis medis, bet sakoma, kad apėjus jį tris kartus pagal laikrodžio rodyklę sugalvotas noras išsipildo. Labai norėjau sugalvoti norą, tačiau saloje radome ne vieną tokį medį, nenusprendėme, kuris iš jų pagrindinis, todėl ir nepradėjome sukti ratų aplink juos.
Štai kruizinis lavas, kuriuo plaukiojom..
Ožiukai!
Ožiukas Gustas...oi, Ožiukas ir Gustas :P
Neįtikėtina vaika saloje pradėjo šokti... Ji tikrai stebuklinga :)
Aplankėme dar Triušių salą (joje matėme lakstančių triušiukų), Meillės salą (buvo sakoma, kad joje dažnai susitikdavo įsimėlėjėliai, kurių meilė buvo uždrausta. Toje saloje yra urvas, kuriuo galima pereiti iš vienos salos pusės į kitą. Kitokiu būdu būtų sunku tai padaryti, nes sala labai kalnuota. Legenda pasakoja, kad išeidami iš urvo du žmonės būdavo labai įsimylėję, o kartais jie išeidavo tryse... Tik močiutė Marytė bandė pereiti tą stebuklingą urvą, tačiau pas mus sugrįžo viena :)))
Taigi tokia buvo šilta, maloni kelionė poilsiui!
******
O pora dienų skyrėme lauktuvėms, pirkiniams ir poilsiui prie jūros (šį kartą - Viduržemio)...
Pasivaikščiojome po Marmarį, nusifotografavom prie jų maldos namų, kurių giedojimą (keistoką) girdėjome kiekvieną dieną...
Mane fotografavo Gustas!
Maudėmės...
Maudėmės...
Maudėmės...
O štai čia didis Smiltės pasiekimas - ji pati stovi jūroje. Beje krantas šiame regione tikrai nuostabus - akmenukų nedaug, smėlis, gal kiek tamsokas, bet pėdoms "draugiškas" :)
Bandėme savo balsus :-P
Be meškiuko niekur... Aš apie Gustą! O, meškiukas, aš apie oranžinį!
Deginomės...
Štai toks mūsų paskutinis vakaras Marmaryje.
