Pampersų era baigta!

Smiltė gali didžiuotis savo nauju pasiekimu... Gal dar ne visad pasiprašo "kaku", bet jau dažniausiai teisingai išreiškia šį jausmą. O kaip viskas buvo...
Prieš keletą savaičių, kai dar be pampersų nei žingsnio, pradėjom rimčiau mokintis "draugauti" su puoduku. Nors ant puoduko mielai Smiltė pasėdėdavo, tačiau nieko nedarydavo. Vis kvietėm, vis sėdom, visi kartu stenėjom... Bet ne. Nieko nesigavo. Oi, ne, kažkas gavosi. Į puoduką išmoko daryti Ogis... Mūsų katinas :D
Nepatikėsit, bet jau kelis kartus katinas tuštinosi į puoduką! Juokas, bet tada kyla klausimas, kokia kalba pratinom Smiltę prie puoduko, jeigu tai išmoko daryti katinas?
Na bet kaip išėjo taip išėjo, Smiltė vis tiek "nedraugavo" su puoduku, kaip tai reikia daryti. 
Tuomet Smiltė išvyko į kaimą. Kai Prienuose savaitei liko be tėvelių (tik su seneliais), jiems kažkaip pavyko ją įkalbėti "sysiu" padaryti ant puoduko. Ir nuo tada ji mieliau renkasi tualetą, nei pampersą. Mums džiugu, nes turėsim mažiau vargo. Ir ačiū seneliams, kurie "susišnekėjo" su mergaite jai suprantama kalba.

Vasara kaime...

Jau seniai berašiau, ir dėl to šiek tiek gėda. Vis darbas, darbas, darbas. Laikas nestovi vietoj, ir kartu su prisiminimais, kuriais noriu pasidalinti, neša vis tolyn. Kai jau reikia "pristabdyti", tada jau supranti, kiek laiko praėjo. Ir gailiesi, kad nebespėji kartu su juo... Monologas... Ai, man tiesiog liūdna, kad nespėju aprašyti kiekvienos dienos, kokia ji pilna įspūdžių ir naujų pasiekimų. Pajunti, kad nejučiom džiaugiesi, bet nustoji svajoti, nes gi tiek darbų...

O apie vaikus visad smagu papasakoti. Praeitas dvi savaites vaikai atostogavo. Buvo ir Vilkaviškyje ir Prienuose. O ten smagu, nes daugiausiai laiko praleidžia lauke. Lauke yra ir čiuožyklos, sūpynės, nameliai, transporto priemonės. Ko daugiau ir benorėti.

 Net pietū s atnešami į lauką. Prabangiai!

Smagu, linksma, ir visad norisi sugrįžti :)))