Ir atgabenom iš tolimos šalies nepakartojamą ir stipriai aukštą dviaukštį namą... Tolimosios šalies pasakų Karalius paprašė už šį medinį namą 100 auksinių. Aišku turėjo vaikučiai sukaupę nemažą auksinių sumelę, tačiau 12 auksinių nebuvo pakankama suma už šį vaikų išsvajotą namą. Nesinorėjo grįžti namo it musę kandus. Žadėjom Karaliui daug visko, kalbėjom Karaliui pačius gražiausius žodžius, įkalbinėjom parduoti namelį už 12 auksinių. Tačiau Karalius buvo užsispyręs ir nepanoro nusileisti. Vaikai jau buvo praradę paskutinę viltį grįžti į namus be stipriai aukštoko namo!
Tuomet paprašiau vaikučių padovanoti Karaliui mažytes šypsenėles, saldžiausio vaikiško juoko truputėlį, mažų delniukų paglostymo ir šilto smulkių rankyčių apkabinimo - tai yra tai ką vaikučiai duoda savo mamytei, tėveliui ir visiems artimiausiems. Karalius susigraudino, nes nebuvo jautęs tokios meilės. Be artimųjų gyvenusiam Karaliui suminkštėjo širdelė ir stipriai aukštą dviaukštį namą jis padovanojo vaikučiams neprašydamas iš jų nei vieno auksinio...
Dabar Karaliui negaila nieko, nes tai ką davė jam vaikučiai iš tikrųjų daugiau, negu visi pasaulio turtai.
Namą teko gabenti devynias naktis ir devynias dienas, teko ir plaukti ir skristi ir važiuoti (p.s. gaila, kad vaikai turėjo progą išmokti plaukti, bet deja neišmoko :)). O kai grižom namo, stipriai aukštas dviaukštis namas buvo pastatytas pačioje garbingiausioje namų vietoje - vaikų kambaryje. Ir džiugina mažuosius kasdien. Ir taip smagu miegoti joje ir sapnuoti gerąjį Karalių, kuris padovanojo tokį nepakartojamą ir stipriai aukštą dviaukštį namą vaikučiams!!!
