2010 m. gruodžio 12 d., sekmadienis

Maloni staigmena

Šį savaitgalį svečiuose pas mus buvo močiutė Marytė su dėde Edmundu. Pirmiausia aplankėme ir su atidarymu pasveikinome darželį Zebriukas . Šeštadienį važiavome iki Laisvės kelio skulptūros. Močiutė Marytė užsakė šioje skulptūroje "Geibaičių šeimos" plytą. Važiavome jos surasti ir visi kartu pasidžiaugti. Tai buvo staigmena, nes iki šio savaitgalio niekas nežinojo apie tai. Bet buvo labai šalta, todėl skubėjome namo..
Pabandykit įskaityti :))))

Smiltelė išdykauja

Aš galiu pasakyti, kad aš moku šypsotis.. Ir objektyvui atsisukus į mane aš parodau pačią didžiausią šypseną:

Susiradau tėčio pirštinę ir taip smagu buvo, kad pralinksminau tėtį. Kitą dieną buvau ir tėčio batus ant rankų užsimovus, tačiau spėjau padėti, kol mama išsitraukė fotoaparatą.. Kompromatų man nereikia :)

Na kas liečia mano "mažylius" - jau moku savo lėlytes pamigdyti, pavežioti ir nuraminti.. Būsiu tikrai gera mama :) "


Rudenėlio šventė darželyje

Šiemet Gustukas buvo Bitė!

Šiek tiek išsigando, nes teko su adata prisiųti bitutės pilvelį prie Gusto bliuskutės. Bet tai truko neilgai, ir vėliau vaikas nusiramino..
Buvo atvažiavęs ir senelis Agidijus. Labai norėjo sudalyvauti ir pamatyti Gustuko vaidinimą. Gaila, kad Gustukas ir šiemet atsisakė deklamuoti eilėraštį. Bet pašokti su mama neatsisakė :))

O sesė irgi dalyvavo šventėje, deja bet vaidinimas jos nesudomino.. Bet mažieji vaikiukai, kurie atėjo pasižiūrėti savo vyresniųjų brolių ir seserų vaidinimo, buvo dėmesio centre.. :))
"Kai paaugsiu, broli, suprasiu ką reiškia vaidinti.. Ir galėsiu pasidžiaugti kartu :))" - Smiltelė.

O štai ir didžiai laukta vaikų gimtadienio šventė - Gustui vėl 5! :P

Na, kaip žadėjom, taip ir padarėm. Aišku gaila, kad pirmas kartas nepavyko.. Bet štai po mėnesio, kai visi vaikai buvo sveiki, pavyko vėl suorganizuoti šventę..

Bet apie ją gal papasakos pats Gustukas:

"Kai aš atvažiavau į mamos išnuomotą žaidimų kambary, nuliūdau, kad žaislų mažoka :(( Bet apsidairius, radau keletą. Ir sukau galvą, ką mes su draugais čia veiksim, kur nėra to, dėl ko vaiko širdis apsąla. Paskui žiūriu jau Urtytė šalia stoviniuoja, trepsi su didžiausia spalvota dėže. Kažin kas ten viduje??? Hmm. Reikia priimti.
 Gal reiktų šitą mielą panelytę priglausti prie širdies. Vis dėlto retai gaunu radio bangom valdomą mašiną (ją radau toj didžiulėj spalvotoj dėžėj). Na va, bučiuotis nelabai mėgstu, bet apsikabinti man smagu :))
O, ir Maksas su keistos formos didžiule dėže. Nu toks gimtadienis - jėga!!! Šitiek dovanų!


Maksas man padovanojo Star Wars kardą, kuris šviečia ir skleidžia kovos garsus. Duok "penkis" Maksai!
Man patinka kautis su mama.. Su tėčiu neprasidedu, sesė per maža, būtų greitai nukauta.. O mama pats tas, jos širdis per minkšta kad mane nukautų. Todėl dažniausiai laimiu aš !

O tada jau pamačiau, kad ir Viltė su gražiu dovanų maišiuku ateina..
 Padeklamavo labai gražų sveikinimą ir padovanojo šaunų konstruktorių, kur pasigamina ne viena transporto priemonė :))


Na po visų oficialių sveikinimų bėgome į salę žaisti. Personažai Kaliausė ir Katinas - mus šiek tiek išgąsdino, nes į salę įlėkė baisiai rėkdami ir trepsėdami. Kai kuriems vaikams buvo netikėta ir jie išsigando. Bet vėliau daugelis prisijungė prie žaidimų ir pamiršo savo išgąstį.. išsigandusiųjų tarpe buvau ir aš.. Tik ššš.. niekam nesakykit :)
 Teko žaisti žaidimą, kur reikėjo demonstruoti savo lankstumą. Štai pažiūrėkit kaip Joris šauniai atlieka užduotį.. Bet kai virvė leidosi žemyn, sąžiningai atlikti užduotį sekėsi vis sunkiau :)
 Mažiausieji, jų tarpe ir mano sesytė Smiltė laiką leido su tėveliais. O Martynukas, palaikė kompaniją mažiausiems.
 Urtytė bandė tame visame triukšme užmigdyti "leliuką", ir jai visai pasisekė...
 Ariana taip pat laiką leido šauniai... Pabandravo su savo dvyne (veidrodyje)...
Ir ramiai stebėjo mūsų - vyresnėlių šėliojimus :P



Man vėl teko užpūsti žvakutes.. O koks mano noras buvo?.. Labai svarbus. Užaugti :P


O dabar šokiai-pokiai. Kas kaip moka tas taip šoka :))









ECH - buvo smagu!"

GUSTO gimtadienis ---- 5 metai!!!

Juk tai pirmasis vaiko jubiliejus :)) Gustas dar nesukakus 5 metukams, jau mėgdavo girtis, kad jis jau penkiametis. Tuo labai didžiuodamasis ir papbrėždamas, kad jis jau didelis, ir greitai galės vairuoti automobilį.
Spalio 6 dieną labai norėjome atšvęsti gimtadienį, ir svečiai buvo pakviesti ir žaidimų kambarys užsakytas, tačiau atsitiko taip, kad Gustas išvakarėse susirgo, ir teko šventę atidėti :((
Gustuką aplankė seneliai iš Prienų. Seneliai iš Vilkaviškio taip pat neatvažiavo, nes irgi susirgo. Tai planuotas šaunus ir linksmas gimtadienis neįvyko. Bet pažadėjom, kad toks gimtadienis bus ir pakviesim vėl visus draugus :))





Šventinis tortas buvo pagamintas specialiai pagal užsakymą su BEN 10 herojaus paveiksliuku. Gustukas panoro pats papjaustyti ir pavaišinti svečius tortu.

Vėliau po keleto dienų mus aplankė ir Timonas su tėveliais, pasveikino su gimtadieniu, padovanojo riedučius, kurie fiksuojasi ant batų kulnų. Juos būtinai išbandysim pavasarį, nes dabar jau šalta ir slidu :))

Taip pat dėkui ir Edgarui su Ieva ir mažąjai pusseserytei Abigail, kad aplankė mus netikėtai...

2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Pirmoji šeimos fotosesija!



Fotosesija, kuriai ruošėmės jau seniai - ĮVYKO :)))
Pirmiausiai dėkojame Jūratei bei jos šeimynai, be kurios šios fotosesijos nebūtų įvykę. Šauniai praleidome laiką ir turime be galo gražių nuotraukų.

Nuotraukų, kuriose esame visi kartu nedaug, nes vaikai neklausė.. Beto ir modelio darbas jiems pasirodė nuobodus ir varginantis.




Labiausiai iš mūsų nemėgo pozuoti Smiltelė... Didžiąją dalį ji pyko, ir visai nenorėjo pabūti ramiai nei minutės. Šalta gelda mažiausiai džiugino :)))


 
Smiltelė griežtai atsisakė būti fotografuojama geldoje, panoro apsirengti ir paišdykauti...ant rankų!
Argi neromantiškai vaikas nusiteikęs???

 Bandėme įsivaizduoti, kad šiemet mūsų derlius itin didelis.... Smiltė išsirinko sau pietums didžiulį moliūgą.. Deja nepavyko jo pakelti :)))

 Linksmosios Smiltės nuotraukos. Labai smagiai žaidė, vėžino pliušinį meškutį vežimėlyje. Ir buvo taip juokinga basomis begti per baltą foną, nerūpestingai stumiant vežimėlį.

Štai tiek šiam kartui nuotraukyčių :)) Jeigu jos jums patiko susisiekite su Gustulis.lt (Jūrate), ir ji be abejonės surengs Jums pačią nuostabiausią fotosesiją.

 Sėkmės! Iki kitų kartų :))

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Menas mūsų namuose

Nagi vakar visi keturi : aš, Vestina, Joris ir Gustas susėdome aplink stalą piešti. Visi degėm nekantrumu pradėti savo piešinius. Piešėme su dažais. Berniukai piešė kas išeina. Joris bandė raides išpiešti, Vestina dailino medinę lentelę. O aš piešiau saulėgrąžas. Joris su Gustu neužilgo baigė savo darbelius ir nuėjo pažaisti. Net nepastebėjau kaip nuo stalo dingo pieštukas. Vaikai dingo mūsų miegamajam.. Tik po keleto minučių man parūpo ka gi jie ten veikia, kur nėra žaislų, ir šiaip mažai vietos... Užėjus pamačiau kad abu sutūpę ant lovos, prie galinės sienos. Pasirodo Gustas sugalvojo ant sienos nupiešti "grybą". Piešinio pabaigti nepavyko... Bet kažkas panašaus į grybą liko...
Tai dabar puikuojasi Baravykas - visų grybų pulkaunykas virš mūsų lovos:
                                                 P.s. nemažas toks. Pasistengė Gustukas :)))

Kai mergaitės lieka vienos namuose...

Kai tėtis iškeliauja į darbą, o brolis į darželį, aš prikalbinu mamą su manim pažaisti. Aišku ji iš pradžių spyriojasi. Bet aš moku iškelti sceną ir ji kaip mat atkreipia dėmesį. O kartais ir ant rankų paima. Reikia tik žinoti kurią stygą "timptelėti". O tai aš puikiai žinau. Dar žinau, kad ji labai nervuojasi, kai aš kur nors bandau užsiropšti, pvz. ant svetainės stalo. Specialiai atsisėdu ant pačio kraščiuko ir dar geriau - staiga susvyruoju. Pamatytumėt kokiu judesiu ir išgąsčiu ji prie manes puola. Aišku galėčiau pasakyti, kad nesinervuotų, kad aš tik pajuokavau... Ji mane pabara, pasako, kad myli, ir kad aš žiopliukė. Nei aš "žiopliukė", nei ką, bet negi dabar aiškinsi jai kur šuo pakastas :)) Kartais tenka ropštis ir ant virtuvinio stalo, nes kažkodėl iš karto nesureaguoja. Yra ir daugiau būdų, kuriuos aš kasdien naudoju prisišaukti mamą. Ir iš brolio mokinuosi.. O jis moka daug daugiau. Jis jau "profas"...

                                    Štai kaip reikia šypsotis kasdien, net kai bloga nuotaika :)

              Galima originaliai nusifotografuoti, pvz. su objektyvo dangteliu ant galvos. Labai smagu...

                         Smagiausia parodyti liežuvį, kai mama prašo pozuoti - kadras sugadintas :P

Būkit linksmi, kad ir kas atsitiktų per dieną. Linkėjimai. Kai mama vėl leis prisėsti prie kompo, parašysiu vėl ką nors įdomaus. O dabar jau kviečia mane pietų miegelio...oi, kaip neįdomu...