Menas mūsų namuose

Nagi vakar visi keturi : aš, Vestina, Joris ir Gustas susėdome aplink stalą piešti. Visi degėm nekantrumu pradėti savo piešinius. Piešėme su dažais. Berniukai piešė kas išeina. Joris bandė raides išpiešti, Vestina dailino medinę lentelę. O aš piešiau saulėgrąžas. Joris su Gustu neužilgo baigė savo darbelius ir nuėjo pažaisti. Net nepastebėjau kaip nuo stalo dingo pieštukas. Vaikai dingo mūsų miegamajam.. Tik po keleto minučių man parūpo ka gi jie ten veikia, kur nėra žaislų, ir šiaip mažai vietos... Užėjus pamačiau kad abu sutūpę ant lovos, prie galinės sienos. Pasirodo Gustas sugalvojo ant sienos nupiešti "grybą". Piešinio pabaigti nepavyko... Bet kažkas panašaus į grybą liko...
Tai dabar puikuojasi Baravykas - visų grybų pulkaunykas virš mūsų lovos:

                                                 P.s. nemažas toks. Pasistengė Gustukas :)))

Kai mergaitės lieka vienos namuose...

Kai tėtis iškeliauja į darbą, o brolis į darželį, aš prikalbinu mamą su manim pažaisti. Aišku ji iš pradžių spyriojasi. Bet aš moku iškelti sceną ir ji kaip mat atkreipia dėmesį. O kartais ir ant rankų paima. Reikia tik žinoti kurią stygą "timptelėti". O tai aš puikiai žinau. Dar žinau, kad ji labai nervuojasi, kai aš kur nors bandau užsiropšti, pvz. ant svetainės stalo. Specialiai atsisėdu ant pačio kraščiuko ir dar geriau - staiga susvyruoju. Pamatytumėt kokiu judesiu ir išgąsčiu ji prie manes puola. Aišku galėčiau pasakyti, kad nesinervuotų, kad aš tik pajuokavau... Ji mane pabara, pasako, kad myli, ir kad aš žiopliukė. Nei aš "žiopliukė", nei ką, bet negi dabar aiškinsi jai kur šuo pakastas :)) Kartais tenka ropštis ir ant virtuvinio stalo, nes kažkodėl iš karto nesureaguoja. Yra ir daugiau būdų, kuriuos aš kasdien naudoju prisišaukti mamą. Ir iš brolio mokinuosi.. O jis moka daug daugiau. Jis jau "profas"...

                                    Štai kaip reikia šypsotis kasdien, net kai bloga nuotaika :)

              Galima originaliai nusifotografuoti, pvz. su objektyvo dangteliu ant galvos. Labai smagu...

                         Smagiausia parodyti liežuvį, kai mama prašo pozuoti - kadras sugadintas :P



Būkit linksmi, kad ir kas atsitiktų per dieną. Linkėjimai. Kai mama vėl leis prisėsti prie kompo, parašysiu vėl ką nors įdomaus. O dabar jau kviečia mane pietų miegelio...oi, kaip neįdomu...

Penktadienio rytas :)

Šiandien penktadienis. Geriausia savaitės diena. Kai žinai, kad po jo dvi dienas galėsime praleisti visi kartu. Galėsime eiti į lauką, galėsime važiuoti į baseiną, galėsime eiti papietauti į restoraną, tiesiog žaisti kambaryje ar susitikti su draugais...
Šiandien penktadienis... Rytoj Gustas neis į darželį... Galės gulinėti lovoj ir nesiskubinti pusryčiauti, praustis ir rengtis..
Šiandien penktadienis... Smiltė galės džiaugtis didesne kompanija, brolis (nors ir truputį "žaislų gobšiukas") paįvairins dieną. Tėtis panešios :))

O šiandien kaip ir dažnai rytais būna, Gustukas pirmasis pabudo, ir atitipeno pas mus į lovą. Po keleto minučių ir Smiltė pradėjo šaukti "mama, mmmmama". Taip gražiai taria pabrėždama raidę "m". Kartais nesigauna ir pamiršta tą raidelę ir gaunasi "aaaama", bet greitai pasitaiso :) Išgirdau kvietimą, todėl nuėjau pasimatyti su savo princese. Kambaryje buvo ir Gustukas, tik vaikai jau buvo "susipykę", nes Gustukas šalia stovėjo, o Smiltės akytės buvo ašarotos. Taip dažnai būna, kai Gustukas negauna prašomo tėvelių dėmesio.. Na o tėveliai naturaliai negali skirti viso laiko tik jam vienam. Nes būtent to jis reikalauja. Ir visuomet sesė būna kalta :(( Konkurencija, kuri kol kas man neišsprendžiama.

Na bet pažvelkite, kaip šauniai jie kartu pusryčiauja. Smiltė aišku viską reguliuoja, perstatinėja indus, išmėto sumuštinius, apsilaisto. Bet Gustas viską vertina tolerantiškai, pabara, kad taip negalima, ir labai nepyksta. Abu rytais geria vaikišką arbatėlę. Valgo košytę arba sumuštinius :))

Papusryčiavus ir nusiprausus, Gustukas greitai apsirengia ir išdumia į darželį. O mes su Smiltele liekam tvarkytis namučiuose... Toks mūsų rytas. Kasdieninis ir smagus.

Linkėjimai!

Smiltelei - vieneri metai ir beveik 4 mėnesiukai

Jau nemažai laiko praėjo. Greitai laikas bėga, nesustoja retkartėmis pasidžiaugti linksmomis akimirkomis, o sulėtėja kai vaikus lanko nelemtos ligos... Bet gyvenimas eina, slenka, bėga - svarbu, kad jis būtų įdomus ir prasmingas.

Kaip Smiltė gyvena?? Na dabar ji sveria 9 kg., o jos ūgis 75 cm. Maža. Bet turi stiprų charakterį, jau dabar nenusileidžia daug už ją didesniam broliui. Labai ryškėja jos meninė pusė. Pradėjus groti muzikai mėgsta šokti, ir taip juokingai lyriškai linguoja į šonus. Prieš miegą mėgsta pati sau pasidainuoti "a-a-pupa", padavus į rankas pieštuką pradeda ieškoti popieriaus lapo, kad galėtų piešti. Pieštuką laiko dešine rankyte, o pirštukai sudėti taip kaip reikia. Aišku aiškių figūrų dar nesugeba nupiešti, bet suvokimas apie tai yra.

Galime pasidžiaugti dar vienu pasiekimu - Smiltelė vakar pradėjo vaikščioti. Sunkiai jai sekėsi pasitikėti ir pasileisti, nes vaikščioti ji jau galėjo daug seniau. Tačiau baimė pasileisti buvo stipresnė už norą eiti pačiai. Dabar jau Smiltelė iš vieno kambario į kitą pereina be niekeno pagalbos :))

Sulaukus beveik metukų ir keturių mėnesiukų Smiltė jau turi išdaiginusi 8 priekinius dantukus, ir matosi kampukai dviejų krūminių dantukų viršuje... Beto jau po truputį auginam plaukučius...

Štai tokios mūsų naujienos!

Oi, vos nepamiršau parodyti Jums kaip abu vaikai smagiai maudosi vienoje vonioje ;)

Arbūzo valgymo ypatumai...

Labai ši vasara arbūzais kvepėjo. Po kiekvieno paarbūziavimo tekdavo grindis valyti vieno metro spinduliu, rūbus balinti spec.priemonėm, o vaiką maudyti... :) Pamėgo Smiltelė arbūzą, jo niekada neatsisakydavo, ir valgydavo su dideliu noru.. Tai labai matyti iš nuotraukų...