Jau seniai berašiau, ir dėl to šiek tiek gėda. Vis darbas, darbas, darbas. Laikas nestovi vietoj, ir kartu su prisiminimais, kuriais noriu pasidalinti, neša vis tolyn. Kai jau reikia "pristabdyti", tada jau supranti, kiek laiko praėjo. Ir gailiesi, kad nebespėji kartu su juo... Monologas... Ai, man tiesiog liūdna, kad nespėju aprašyti kiekvienos dienos, kokia ji pilna įspūdžių ir naujų pasiekimų. Pajunti, kad nejučiom džiaugiesi, bet nustoji svajoti, nes gi tiek darbų...
O apie vaikus visad smagu papasakoti. Praeitas dvi savaites vaikai atostogavo. Buvo ir Vilkaviškyje ir Prienuose. O ten smagu, nes daugiausiai laiko praleidžia lauke. Lauke yra ir čiuožyklos, sūpynės, nameliai, transporto priemonės. Ko daugiau ir benorėti.
Net pietū s atnešami į lauką. Prabangiai!
Smagu, linksma, ir visad norisi sugrįžti :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą