Kai tėtis iškeliauja į darbą, o brolis į darželį, aš prikalbinu mamą su manim pažaisti. Aišku ji iš pradžių spyriojasi. Bet aš moku iškelti sceną ir ji kaip mat atkreipia dėmesį. O kartais ir ant rankų paima. Reikia tik žinoti kurią stygą "timptelėti". O tai aš puikiai žinau. Dar žinau, kad ji labai nervuojasi, kai aš kur nors bandau užsiropšti, pvz. ant svetainės stalo. Specialiai atsisėdu ant pačio kraščiuko ir dar geriau - staiga susvyruoju. Pamatytumėt kokiu judesiu ir išgąsčiu ji prie manes puola. Aišku galėčiau pasakyti, kad nesinervuotų, kad aš tik pajuokavau... Ji mane pabara, pasako, kad myli, ir kad aš žiopliukė. Nei aš "žiopliukė", nei ką, bet negi dabar aiškinsi jai kur šuo pakastas :)) Kartais tenka ropštis ir ant virtuvinio stalo, nes kažkodėl iš karto nesureaguoja. Yra ir daugiau būdų, kuriuos aš kasdien naudoju prisišaukti mamą. Ir iš brolio mokinuosi.. O jis moka daug daugiau. Jis jau "profas"...
Štai kaip reikia šypsotis kasdien, net kai bloga nuotaika :)
Smagiausia parodyti liežuvį, kai mama prašo pozuoti - kadras sugadintas :P
Būkit linksmi, kad ir kas atsitiktų per dieną. Linkėjimai. Kai mama vėl leis prisėsti prie kompo, parašysiu vėl ką nors įdomaus. O dabar jau kviečia mane pietų miegelio...oi, kaip neįdomu...
Oi, Smiltute, kaip tu iššiepei mano burnytę su savo šiuo laiškučiu. Visą dieną nuspalvinai šypsenos spalva. Kaip matau, esi labai protinga ir gudri mergaitė. Teisingai. Auklėk mamą, nes žinau pagal save - jos linkusios greit nukrypti nuo auklėjimo taisyklių (tik atleisk vadeles, ir viskas... ). Tik tsss... gerai, kad dar tavo pusseserė Luknė nemoka skaityti, o tai irgi prisimokintų visokių "tėvelių auklėjimo taisyklių" :)
AtsakytiPanaikintiAčiū už gražius žodžius teta Giedre. Linkėjimai Luknytei ir Timonui.. :))))))
AtsakytiPanaikinti