2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Penktadienio rytas :)

Šiandien penktadienis. Geriausia savaitės diena. Kai žinai, kad po jo dvi dienas galėsime praleisti visi kartu. Galėsime eiti į lauką, galėsime važiuoti į baseiną, galėsime eiti papietauti į restoraną, tiesiog žaisti kambaryje ar susitikti su draugais...
Šiandien penktadienis... Rytoj Gustas neis į darželį... Galės gulinėti lovoj ir nesiskubinti pusryčiauti, praustis ir rengtis..
Šiandien penktadienis... Smiltė galės džiaugtis didesne kompanija, brolis (nors ir truputį "žaislų gobšiukas") paįvairins dieną. Tėtis panešios :))
O šiandien kaip ir dažnai rytais būna, Gustukas pirmasis pabudo, ir atitipeno pas mus į lovą. Po keleto minučių ir Smiltė pradėjo šaukti "mama, mmmmama". Taip gražiai taria pabrėždama raidę "m". Kartais nesigauna ir pamiršta tą raidelę ir gaunasi "aaaama", bet greitai pasitaiso :) Išgirdau kvietimą, todėl nuėjau pasimatyti su savo princese. Kambaryje buvo ir Gustukas, tik vaikai jau buvo "susipykę", nes Gustukas šalia stovėjo, o Smiltės akytės buvo ašarotos. Taip dažnai būna, kai Gustukas negauna prašomo tėvelių dėmesio.. Na o tėveliai naturaliai negali skirti viso laiko tik jam vienam. Nes būtent to jis reikalauja. Ir visuomet sesė būna kalta :(( Konkurencija, kuri kol kas man neišsprendžiama.
Na bet pažvelkite, kaip šauniai jie kartu pusryčiauja. Smiltė aišku viską reguliuoja, perstatinėja indus, išmėto sumuštinius, apsilaisto. Bet Gustas viską vertina tolerantiškai, pabara, kad taip negalima, ir labai nepyksta. Abu rytais geria vaikišką arbatėlę. Valgo košytę arba sumuštinius :))
Papusryčiavus ir nusiprausus, Gustukas greitai apsirengia ir išdumia į darželį. O mes su Smiltele liekam tvarkytis namučiuose... Toks mūsų rytas. Kasdieninis ir smagus.
Linkėjimai!

2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

Smiltelei - vieneri metai ir beveik 4 mėnesiukai

Jau nemažai laiko praėjo. Greitai laikas bėga, nesustoja retkartėmis pasidžiaugti linksmomis akimirkomis, o sulėtėja kai vaikus lanko nelemtos ligos... Bet gyvenimas eina, slenka, bėga - svarbu, kad jis būtų įdomus ir prasmingas.

Kaip Smiltė gyvena?? Na dabar ji sveria 9 kg., o jos ūgis 75 cm. Maža. Bet turi stiprų charakterį, jau dabar nenusileidžia daug už ją didesniam broliui. Labai ryškėja jos meninė pusė. Pradėjus groti muzikai mėgsta šokti, ir taip juokingai lyriškai linguoja į šonus. Prieš miegą mėgsta pati sau pasidainuoti "a-a-pupa", padavus į rankas pieštuką pradeda ieškoti popieriaus lapo, kad galėtų piešti. Pieštuką laiko dešine rankyte, o pirštukai sudėti taip kaip reikia. Aišku aiškių figūrų dar nesugeba nupiešti, bet suvokimas apie tai yra.

Galime pasidžiaugti dar vienu pasiekimu - Smiltelė vakar pradėjo vaikščioti. Sunkiai jai sekėsi pasitikėti ir pasileisti, nes vaikščioti ji jau galėjo daug seniau. Tačiau baimė pasileisti buvo stipresnė už norą eiti pačiai. Dabar jau Smiltelė iš vieno kambario į kitą pereina be niekeno pagalbos :))

Sulaukus beveik metukų ir keturių mėnesiukų Smiltė jau turi išdaiginusi 8 priekinius dantukus, ir matosi kampukai dviejų krūminių dantukų viršuje... Beto jau po truputį auginam plaukučius...

Štai tokios mūsų naujienos!

Oi, vos nepamiršau parodyti Jums kaip abu vaikai smagiai maudosi vienoje vonioje ;)

Arbūzo valgymo ypatumai...



Labai ši vasara arbūzais kvepėjo. Po kiekvieno paarbūziavimo tekdavo grindis valyti vieno metro spinduliu, rūbus balinti spec.priemonėm, o vaiką maudyti... :) Pamėgo Smiltelė arbūzą, jo niekada neatsisakydavo, ir valgydavo su dideliu noru.. Tai labai matyti iš nuotraukų...

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Mažoji Abigail...

Nuoširdžiausi sveikinimai mūsų mažajai Abigail. Jos tėveliams Ievutei ir Edgarui gražiausi linkėjimai smagiai ir kantriai auginti dukrytę...
Ji - saulės šviesa, kai lietus lyja...
Ji - žvaigždė danguje, kai tamsu...
Jos rankytės mažytės džiaugsmą sėja...
Jos buvimas - laimė mums visiems...

Mylim. Bučiuojam. Apkabinam <3

2010 m. liepos 12 d., pirmadienis

Savaitgalis su Ramūnėliu

Ilgająjį liepos savaitgalį praleidome Vilkaviškyje - Vištytyje. Prie ežero ilsėjomės su Ramūnu (Gusto dėl tam tikrų priežasčių - apie jas vėliau - pramintas Ramūnėliu), Saulium ir jo šeimomis bei Eglės seserimi Rūta ir Edmundu. Buvo tikrai labai smagu. Plaukiojom vandens motociklu, maudėmės ežere, kepėme šašlykus ir linksmai leidome laiką. Gustas nuolat "trynėsi" aplink Ramūną, meiliai ir padlaižūniškai jį kviesdamas "Ramūnėli"... Mat Ramūnas turi AUDI! Norėdamas pasėdėti mašinoj, ir pajunginėti ten esančius prietaisus, Ramūną tekdavo temptis iki mašinos, kuri stovėjo už kalnelio. Pamalonintas tokio kvietimo nusivedė Gustą apžiūrėti Audi... kokius 6 kartus :DD Mes su Egle, Birute ir Eglės sesrimi žaidėme su vaikais ir smagiai šnekučiavomės. Vyrai intensyviai bandė išspręsti rebusą, kaip išsilaikyti ant lentos tempiamam vandens motociklo, bei kaip atsistoti ant jos vandenyje. Ramūnas ir Eglė smagiai pavėžino vandens motociklu visus norinčius. Ir greitis buvo nemažas, pajūčiai nepakartojami, adrenalino kiekis plūstelėjo nemažas. Pirmos dienos pabaigoje Gustas įsidrąsino ir paprašė Ramūno jį pavėžinti su motociklu... Sakė labai patiko.

Mes su Gustu pliuškenamės. Maudynės buvo neapsakomai malonios ir smagios, nes vanduo buvo šiltas ir skaidrus, labai švarus.



Pirmą dieną Smiltė nedrįso lįsti į vandenį. Todėl viską kantriai stebėjo nuo kranto.

Ramūnas mane ekstremaliai pavėžino vandens motociklu...
Ant kranto nerimastingai savo eilės pasivėžinti su vandens motociklu laukė ir Gustukas...
Ir pasivėžino...
Smiltelė rengiasi ir ruošiasi namolio... Tik mamos basutės tikriausiai bus didokos :)
Štai toks įspūdingas, įdomus buvo savaitgalis. Oras buvo nepaprastai karštas, todėl visi šiek tiek įdegėme, nors ir slėpėmės pavėsyje. Dėkojam Ramūnui ir jo visai kompanijai, kad pakvietė kartu praleisti savaitgalį ;)






Joninės




Jonines atšventėm pas tetą Zitą ir dėdę Joną sode. Pasveikinti dėdę Joną skubame kiekvienais metais. Bet niekaip nepavyksta pasveikinti sūnaus. Juk Gusto antras vardas irgi Jonas. Todėl Jonų turime.
Sode laiką leidome linksmai. Skanavome tetos Zitos ruoštus užkandžius, vaišinomės ant laužo keptais šašlykais, plepėjome. Pasimatėme su Gintaru, Daiva, Edvinu bei Jovydu.

Smiltė išbandė sodo gėrybes: agurką. Bet sprendžiant iš reakcijos pirmas įspūdis buvo ne koks. Tačiau jau po keleto dienų labai pamėgo agurkus :))

"Bonifacijaus" (Gusto) atostogos


Iš karto po atostogų Londone Gustas išvyko atostogauti pas senelius. Pirmiausiai nuvykome pas močiutę Marytę, močiutę Aneliukę ir tėtuką Romą. Kartu buvome ir mes pora dienų. Tada tėtis išvažiavo į Vilnių, o mes visi pasilikome paviešėti keletą dienų. Močiutė Marytė atostogavo, todėl galėjome mėgautis bendravimu ir smagiu poilsiu. Dar po poros dienelių, mes su Smilte išvykome į Vilnių pas tėtį. O Gustukas liko pas tėtukus. Kiek tėtukai pasakojo Gustukas gyveno linksmai ir šauniai. Na buvo keletą kartų pašlijusi nuotaika, nes šios atostogos pas močiutę Marytę ir tėtuką Romą pirmosios... Todėl nieko nuostabaus, kad vaikui kartais pasidarydavo graudu. O ką Gustukas veikė pas tėtukus?.. Kiek iš pasakojimų prisiminsiu bandysiu papasakoti :)

Pirmiausia žolytę pjovė visi trys : tėtukas, Medutė ir Gustas
Bet vėliau, praradę jėgas tėtukas su Medute pasitraukė. Gustas ištvermingai toliau pjovė...

Ir toliau pjovė...
perėjo prie sodo...
Viešnagės metu turėjo pakankamai laiko apžiūrėti visas patalpas esančias senelių valdose : tarp jų buvo ir garažas su viena iš mėgstamiausių Gusto judančių mechanizmų - AUDI :)

Kokios nuostabios mergaitės: pusseserytės Medutė ir Smiltelė...

Argi ne smagi pagalbinė brigada - pasiruošusi laistymo darbams sode :)

Taip prabėgo savaitėlė pas tėtukus Vilkaviškyje. Ir išaušus sekmadienio rytui, atvažiavo seneliai iš Prienų. Pamatęs juos Gustukas sunkiai valdė emocijas. Pasiilgęs labai buvo.

Prienuose orai šiek tiek pagerėjo, tai Gustas galėjo pasimėgauti baseinu ir saulės voniomis. Daug maudynių, žaidynių privertė pamiršti liūdesį ir ilgesį.. Nors kaip čia pasakius, dėl ilgesio... Paskambinau jam, paklausinėti ar pasiilgo mūsų, esančių Vilniuje.. Tai gavau atsakymą, kad tėčio, sesės ir net Ogio pasiilgo.. O mamos "NE"... Hmmm, kaip čia dabar taip. Ką ne taip padariau??? Truputį liūdna pasidarė, bet tik pasimačius pirmiausiai pribėgęs prigludo prie manes.. Na žodžiu, atostogos pas tėtukus ir senelius patiko, todėl leisim dar ten paviešėti kitą mėnesį.. Kol darželio džiaugsmai dar neprasidėjo...

Su močiute Ramute gražiam sode...

Sūpynėse labai linksma ir smagu
Atostogos gerai, tik saulės mažoka :)))))