2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Naujas draugas

Na, pagaliau radau laiko papasakoti kokį naują draugą namuose turim. Tai OZIS. Jis mažas, greitutis, smalsus ir visa graužiantis - degutis. :)
Trumpai papsakosiu iš kur, kada, kodėl. Tokie gyvūnėliai tėčio mėgstamiausi. Todėl su draugais ir vaikais sugalvojome padovanoti jam degutį. Nesinorėjo pirkti iš parduotuvės, o labiausiai troškome turėti mielą, šiltą ir prijaukintą degutį. Radome tokį! Pavadinome jį Oziu. Nors vardo variantų buvo tikrai daug. Ankstesnioji degučio šeimininkė pasiūlė pavadinti jį Cypsiuku, Gustas sugalvojo, kad jis turėtų būti šaukiamas ŽX'as. O Smiltė tik meiliai šypsojosi :))
Taigi nupirkome visus reikalingus priedus ir namučius. Taip Ozis apsigyveno pas mus.
Drąsus, meilus, linksmas degutis greitai priprato prie ir taip jau gausios šeimynos. Ogis (katinėlis) - iš pradžių degučio bijojo. Ogiui buvo įdomu, kas toks tas mažas smalsutis, bet kartu labai baisu, nes nežinia ką gali iškrėsti :D Jeigu Ozis yra išleidžiamas palakstyti po namus, Ogis jį visad lydi. Žaidžia, nekanda ir nepuola, tiesiog stebi :)) Nesitiki, kad graužiko ir katinų kilmės gyvūnai gali taip gražiai žaisti.
Dienos metu Ozio darbas - pragraužti skylę narve ir ištrūkti lauk. Taigi vieną naktį taip besidarbuodamas Ozis atidarė narvelio dureles (o gal iš vakaro nebuvom tvirtai uždarę) ir pabėgo... Ką jūs manot, pradėjo abu su Ogiu naktį dūkt, lakstyti po namus. Prabudome nuo nagučių krebždesio ant grindų. Manau jiems buvo visai smagu, bet tokį pasilinksminimą teko nutraukti. Ozis buvo sugautas, Ogiui buvo liepta nusiraminti ir eiti miegoti. :))
Vakarais vaikai labai prašo išimti Ozį palakstyti po namus. Sekioja, paveja, stebi. Visiems tada smagu. Ypač tėveliams, nes kol vaikai ir katinas užsiima Oziu jie gali ramiai pasimėgauti kava :))

 Ir kaip jūs manot, Ozis nori skaityti ar sugraužti mamos knygas??











Pastebėkite susirūpinusio Ogio žvilgsnį :)
"Ką ten daro tas grėsmingas padarėlis?" - Ogis galvoja.

Štai toks mūsų naujas draugas - "šeimos narys".
Trūksta tik šuns... Bet ne - gal užtenka jau :P


2011 m. vasario 15 d., antradienis

Princesių rytas

Kaip rytais princesės kelias...
Pasidžiaukime, kokios nuostabios dvi damos - Smiltelė ir Urtytė mūsų gyvenime yra. Jos tikros princesės - kaprizingos, madingos, aikštingos. O svarbiausia moka pasiekti tai ko nori.
Kad ir šį kartą. Joms užėmus lovą visi kiti turi palikti joms erdvės. Bet neatrodo ši lova joms mažytėms kiek didoka??? O kur mūsų vyrukas - Gustukas?? Negi jis joms nusileidžia??
Kaip rytais princesės puošias...
Jos nurodo kada reikia keltis, praustis, rengtis.. O svarbiausia kaip rengtis!!!

Kepurės - mėgstamiausias Smiltės aprangos aksesuaras! Gal todėl, kad ji nelabai gali didžiuoti pasakiškomis garbanomis??? Bet pridengti trūkumus moka :D 
Kaip princesės pasirenka su kuo bučiuotis...
Štai tokia tikrovė tų princesių
Jos tai primena mums savo grožiu!
Juk toli toli už jūrų marių
Dar yra viena maža princesė
Abi - pati mieliausia ir gražiausia sesė...



Medutės gimtadienis

Prieš savaitę buvome Vilkaviškyje, o ten šventėme Gusto ir Smiltės puseserės Medutės gimtadienį. Nusipirkom tortuką ir 5 žvakutes. Smagiai leidome laiką, dūkome, žaidėme. Vaikai suposi ant spalvingų sūpynių, kurias gavo dovanų nuo senelių.
Norime pasidalinti savais įspūdžiais :))

 

Vyko žvakučių pūtimo "čempionatas" - kas greičiau užpūs žvakutes..

Kai sergam, arba lauke šalta...

Ką jūs veikiat namie, kai lauke šaltukas spaudžia?.. Ką veikiat, kai vaikučiai serga? Mes bandome užsiimti ruošos darbais, dainuojam karaoke, šokam, statom garažus... Apie sausainių kepimą galėtų Gustukas daugiau papasakoti. Jis ne tik mėgsta juos valgyti, bet jam patinka pačiam sausainius pasigaminti. Moka išminkyti tešlą, iškočioti paplotėlį ir suformuoti sausainukus. Mėgstamiausi mūsų visų sausainukai - imbieriniai... Kas norėsit receptuko, kreipkitės - išduosim paslaptį :)))

Štai toks procesas sausainių kepimo. Smagu juos gaminti, bet dar smagiau valgyti :)))

O kartais, kai sergam, sunku bet kuo užsiimti, todėl stengiamės "prisigaminti" daug vitamino C. Daug juokiamės ir išdykaujam. Gustukas skleidžia savo gerą nuotaiką net labai sirgdamas:
O Smiltė demonstruoja madas prieš miegą. Susirado žieminę kepurę ir pati užsimaukšlino ant galvos. Vaikščiojo gal kokią valandą, niekam neleido jos nuimti. Ir krykštavo laiminga :))

Štai taip leidžiam dienas tūnodami namie.. Aišku labai laukiam pavasario ir vasaros, kai galima būtų siausti lauke. Tačiau kai negalim lauke, prisigalvojam užsiėmimų namie. :)

Močiutės kūryba :)

Dabar kai ligos vis neapledžia mažųjų šeimos narių, tenka šauktis į pagalbą močiutes. Jau pora savaičių serga arba Smiltė, arba Gustas. Atrodo nieko rimta, tik kosulys ir sloga. Bet nesinori taip išleisti į darželius, juk gali susirgti rimčiau. O močiutė Ramutė (labai tikiu, kad ir močiutė Marytė, jei ne darbai, neatsisakytų paslaugyti anūkus) atvažiuoja tik kai bent vienas per garsiai nusičiaudi... Padeda ir slaugo. O kai vaikai miega užsiima rankdarbiais. Kokiais? O vat pažiūrėkit. Radau šiuos darbelius kažkada grįžus iš miesto, ir negalėjau nenufotografuoti.. Turiu jums parodyti :P


Argi nekūrybingi Gustukas ir močiutė??? Tik įdomu, kas čia tokie?


Gusto kūryba

Aš labai norėčiau pasidalinti savo džiugesiu su Jumis.. Gustas sukūrė pirmajį savo eilėraštį. Žinoma šiek tiek jam padėjau. Bet didžiąją dalį jis sukūrė pats. Paskaitę eilėraštį - jūs patys suprasite.
Kitą dieną eilėraštį parašiau ant popieriaus lapo, o jis jį papuošė. Nupiešė saulę - raudoną. Priklijavo iš žurnalo iškirptų portretų, ir aišku suklijavo kelio ženklus. Kiekvienas rytas dabar prasideda su kelio ženklais. Kiekvieną vakarą reikia skaityti "kelio ženklų" pasaką :D
Taigi,                                               

                                                            GUSTO EILĖRAŠTIS

AŠ NORĖČIAU BŪT UŽAUGĘS
IR KAIP TĖTIS DIDELIS NUAUGĘS.
KAD GALĖČIAU VAIRUOT HONDĄ,
APLANKYTI SAVO ŠEIMĄ...

NORIU AŠ NEŠIOT LELIUKUS
IR MYLĖT VISAS SESES.
TROKŠTU SAUGOTI DRAUGUS
GALIU DUOTI DETALES.

AŠ SKAIČIUOJU BALIONUS
O TOLIAU ŽAIDŽIU AŠ.
MAN PATINKA SAULĖ IR MĖNULIS
LAUKIU KOL ATEIS KOVAS...

Beje šis eilėraštis buvo atiduotas į parodą, kur įvairaus amžiaus vaikučiai eksponavo savo kūrinius!

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Gusto Kalėdų šventė darželyje

Kokios jos buvo?? Tikriausiai kaip ir visos, manot? Ot ir ne. Mums tai buvo didžiausia šventė iš visų kokios yra buvę Gusto darželyje... Priežastis ta, kad per visas šventes iki šiol Gustas tiesiog jose dalyvaudavo - jis nešokdavo, jis nedainuodavo, nedeklamuodavo eilėraščių. Ne dėl to, kad nemokėjo, o dėl to kad neišdrįsdavo, nesugebėdavo tam susikoncentruoti, bijodavo.
Šį kartą buvo viskas kitaip. Jis kartu su visais šoko, plojo (nedainavo) ir padeklamavo eilėraštį Kalėdų seneliui :))) Kai išgirdau jį sakant eilėraštį atrodė sustojo laikas, pasijutau be galo laiminga. Gustas deklamuoja eilėraštį. Tai buvo didžiausia dovana mums Kalėdų proga.
Gustas per šventę buvo BEN 10 herojus...
Smiltė neatsiliko, dalyvavo šventėje su visais :))

Vaikai žaidė įvairiausius žaidimus.
 
 
                              Padeklamavęs eilėraštį Gustukas gavo dovaną nuo Kalėdų senelio :)

                               Foto atminimui su Kalėdų šventės personažais.
Mes buvome be galo sužavėti ir patenkinti Kalėdų švente. Gusto pasirodymas buvo didžiulė staigmena.