Kelionės į Turkiją akimirkų tesinys

Hmm, akimis perbėgau tai ką parašiau anksčiau, mintimis grįžau pora savaičių atgal.. Ir susimasčiau kodėl graudinuosi, ir kas ten tokio įvyko, kad "norisi dar"... Svarstau - Turkijos - nea, gamtos - nea, skanių patiekalų - nea.. Ir manau žinau ko... Dar norisi būti visiems kartu, kartu pamiršti rutiną, juoktis, kalbėtis apie nieką, matyti vaikus besijuokiančius, laimingus... Negalvoti apie darbą ir skirti 24 val per parą tik mums patiems. Štai kas buvo nepakartojama. Ir matyt aplinka ne tiek jau svarbu.
Taigi mes buvom kartu ir norim dar :)))

Na ką gi bandau toliau perteikti akimirkas apie mūsų atostogas Turkijoje.
Vandens pramogų tema tesiama :))

 

                    Naras ekstremalas.                       Gražuolė plaukikė - labai atsargi, apdairi... 

 Vat čia Smiltė pasirodė... Paprašė, kad plaukimui uždėčiau plaukmenis. Uždėjau.. Paplaukiojo ir atbėgo kamuoliu nešina. Ir prašo, mama nufotkink. Ir klausia "ar matosi?" Sakau "kas matosi?" Nepaaiškinus pasukiojo kamuolį, ir vėl paprašė nufotografuoti. Supratau, kad komplektas, kuris turėjo derėti buvo jos rankose ir ant rankų.. O matytis turėjo visi "spidermen'ai" :))) Nu ką galiu pasakyti, suderino, pavyko. Prašau išsididinkit nuotrauką ir pastebėkit, kaip puikiai viskas suderinta :))

 

Alus išgertas, bulvės suvalgytos... Trupinius vis kėsinosi žvirbliukai pabaigti.

                                        

 

 Ką besakytų mūsų tėtis, takelis link baro buvo gerokai numintas tėčio pėdų... Ko ten netrūko tai alučio, ne lietuviško, bet vis vien... O Smiltė nepraleisdavo progos pasimaivyti :))

Vandens atrakcionai buvo tikrai nuostabūs. Jų buvo net 8. Vienas iš jų buvo itin pavojingas (mano ir vaikų akimis)... Net ir tėtis išbandęs antrą kartą ant jos nelipo (stebėjau visą jo kelią link tos kalnelio: lipo lėtai neužtikrintai, stipriai laikydamasis; pasiekęs viršunę šiek tiek lukterėjo ir tuomet bandė nusileisti su padanga. Padanga strigo už šonų, jis lėtai judėjo link kalnelio nusileidimo pradžios, kuri buvo pernelyg stati, kad pats išdrįstų nuslysti. Todėl priėjęs kitas vyras, jį pastūmė žemyn. Kelio atgal nebuvo :))
Su Gustu išbandėme 7 kalnelius. Smiltė išbandė 2 kalnelius, tik labai pyko kai panirdavo į vandenį. O nuo šio mėlyno sunkiai pavykdavo iš vis nutempti... Tekdavo išsiskirti su ašarom... Jei atkreipsite dėmesį - kairėje nuotraukoje nuo kalnelio leidžiasi tėtis ir Smiltė. Dešinėje Gustas vienas.